Sveikatai pavojingos medžiagos

Straipsnio autorė - Raimonda Valaikaitė (gydytoja, Naturoti įkūrėja)

13.12.2020 

Patvarūs organiniai teršalai (POT) arba Persistant Organic Pollutants (POP) - ar girdėjote apie tokius? Taip, tai skamba grėsmingai. Deja, taip ir yra. POT tikrai labai kenkia žmogaus ir gyvūnų sveikatai, užterštoje aplinkoje išlieka labai ilgai ir puikiai keliauja atmosfera, tad gali pasiekti net atokiausius pasaulio kampelius ir ten kelti grėsmę vietinei faunai, todėl net Arkties ekologinėms sistemoms yra iškilusi grėsmė. Tokios tad piktos medžiagos slepiasi po šiuo pavadinimu. 

Kas tai yra?

Patvarūs organiniai teršalai, tai sintetinės (žmogaus sukurtos) organinės medžiagos, kurios yra: 

- toksiškos žmogui ir gyvūnijai;

- stabilios, tad aplinkoje išlieka nesuirę dešimtis metų, o kai kurių jų irimo produktai dar toksiškesni, negu pati medžiaga;

- linkusios biologiškai kauptis (pvz.: riebaluose) ir gali daug kartų viršyti leistinas normas;

- toli pernešamos vėju ir vandeniu ir gali pasiekti atokiausius Žemės kampelius.

Kaip patenka į aplinką?

POT į aplinką dažniausiai patenka šiais būdais:

- žemės ūkyje pesticidų pavidalu (vienas jų - žymusis DDT);

- pramonėje, kad ir polichlorintų bifenilų pavidalu, kurie naudojami tepimui skirtoje alyvoje, paviršiaus apsauginėse dangose, kopijavimo kalkės gamyboje;

- deginimo procesų metu, kuomet susidaro dioksinai ir furanai.

Kalbant apie pastarąjį variantą, galima išskirti pavojingų ir medicininių atliekų deginimą, iškastinio kuro ar biomasės deginimą, cemento, stiklo, kalkių, plytų, keramikos gaminių gamybą. O šildant namus pigiu kuru, nedraugiškieji POT labai lengvai nusėda mūsų artimiausioje aplinkoje.

Įdomu, kad POT gali atmosfera nukeliauti didžiulius atstumus, tad patenka ir į tuos regionus, kuriuose niekada nevyko šių medžiagų gamyba ir jos nebuvo naudojamos.

Kaip kenkia žmogaus organizmui?

Žmonės daugiausia susiduria su POP per užterštą maistą. Retesnės poveikio formos yra užteršto vandens gėrimas ir tiesioginis sąlytis su cheminėmis medžiagomis. 

Organizme jie gali pažeisti imuninę, hormoninę, lytinę ir nervų sistemas, sukelti vėžinius susirgimus. POT gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi, nes pereina placentos barjerą, todėl kūdikiai gali gimti turėdami motorikos, psichikos, elgesio, mąstymo ir augimo sutrikimų ar susilpnėjusį imunitetą. Taip pat POT perduodami per motinos pieną ir gali neigiamai veikti kūdikio sveikatą.

Daliai gyventojų kyla didesnis POT poveikio pavojus, įskaitant žmones, kurių mityboje yra didelis kiekis žuvų, vėžiagyvių ar laukinių maisto produktų, turinčių daug riebalų. Pavyzdžiui, čiabuvių tautos, kurios laikosi kultūrinių ir dvasinių tradicijų, susijusių su savo mityba. Jiems žvejyba ir medžioklė nėra sportas ar poilsis, bet tradicinio, natūrinio gyvenimo būdo dalis, kai neišmetama jokia naudinga laimikio dalis. Atokiose Aliaskos vietovėse ir kitur natūralus maistas gali būti vienintelis lengvai prieinamas mitybos būdas.. 

Kaip mes saugomės?

Lietuva 2002 metais pasirašė Stokholmo konvenciją dėl POT, kurios tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir jų aplinką ir vykdo joje nurodytas rekomendacijas. Iš pradžių joje buvo nurodytas vadinamasis ,,Purvinasis dvyliktukas'' pavojingiausių patvariųjų organinių teršalų, tačiau sąrašas reguliariai peržiūrimas ir vis papildomas naujomis medžiagomis.

Taip pat Lietuvoje 2017 metais pasirašyta nauja POT tvarkymo 2017-2025 metais programa, į kurią įeina įvairūs draudimai įvežti, draudimai gaminti, POT naudojimo ribojimai, aplinkos užterštumo tyrimai bei atliekų tvarkymas.

Nors Lietuvoje uždrausta naudoti pesticidus, turinčius POT, nepaisant to, dar turime nemažai palikimo savo aplinkoje iš nesenų laikų, kai patvarūs organiniai teršalai plačiai sklido į aplinką su pesticidais, teršdami vandenį bei dirvožemį. Labiausiai užterštos tos vietovės, kuriose pesticidai buvo saugomi. Taip pat didžiausi kiekiai pačių pavojingiausių patvariųjų organinių teršalų susidaro neleistinai deginant buityje susidarančias nerūšiuotas atliekas, o tai, deja, vis dar nėra toks jau retas atvejis mūsų namų ūkiuose.

Nuorodos

Aplinkos apsaugos agentūra (http://chemija.gamta.lt/files/2016%20m.%20lankstinukas%20POT.pdf).

Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų (https://www.unido.org/our-focus-safeguarding-environment-implementation-multilateral-environmental-agreements/stockholm-convention).