Dar kartą apie erkes - ar viską darote, kad būtumėte saugūs?

Straipsnio autorė - Raimonda Valaikaitė (gydytoja, Naturoti įkūrėja)

Gali būti, kad dar vienas straipsnis apie erkes jau nervina. Juk ir taip žinom, kad jų daug, būnant gamtoje tenka nuolatos apie tai galvoti, bijoti, o gal ir sirgti bei gydytis. Tikrai sutinku, kad nuo kai kurių temų norisi tiesiog pabėgti. Deja, jos nuo mūsų nepabėgs. Todėl kartais tiesiog geriau žinoti ar pasikartoti, negu nukentėti. Kad skaityti būtų smagiau, siunčiu Jums Beth Orton dainą ,,Fractals" (klausyti Youtube kanale). Ši daina niekaip nesusijusi su erkėmis, bet yra nuostabi savo ritmu. Nors išleista dar pernai metais, šiemet ji tapo viena mano klausomiausių. Pasimėgaukite garsais!

Priminimas: kas tos erkės?

Atėjus šiltiems orams jais džiaugiamės ne tik mes, bet ir erkės. Jų aktyvumo metas prasideda, kai lauko temperatūra pasiekia +4-7 laipsnius Celcijaus. Lietuvoje šis periodas trunka nuo kovo iki lapkričio ar net gruodžio vidurio. Nors birželis ir rugpjūčio-rugsėjo mėnesiai erkių gyvenime yra patys aktyviausi, pavojingos jos išlieka visą šiltąjį periodą. 

Mūsų kraštuose paplitusios Ixodes rūšies erkės, kurios yra Laimo ligos ir erkinio encefalito sukėlėjų pernešėjos. Abi šios ligos gali sukelti sunkių ir ilgalaikių padarinių sveikatai.

Ixodes Scapularis rūšies erkė - Laimo ligos ir erkinio encefalito sukėlėjų pernešėja (nuotraukos šaltinis - Wikipedia)

Efektyviausa priemonė išvengti erkių platinamų ligų - išvengti erkės įsisiurbimo. Bet kaip tai padaryti? Erkės paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje. Jos puikiai tarpsta drėgnose ir saulei sunkiai prieinamose buveinėse. Todėl jų galima sutikti miškuose, parkuose, gausiai apželdintuose kiemuose, avietynuose, netgi miesto parkeliuose, jeigu juose žolė nėra prižiūrima. Erkėms svarbu, kad jos turėtų kuo misti, todėl natūralu, jog didesnė jų koncentracija aptinkama ten, kur gyvena laukiniai gyvūnai.

Mūsų šalyje vidutiniškai užregistruojama iki 3 tūkstančių Laimo ligos atvejų ir iki 700 erkinio encefalito atvejų per metus. Kaip jau supratote, erkių platinamų ligų problema tikrai aktuali, todėl labai svarbu žinoti, kaip jos išvengti.

Priemonės, saugančios nuo erkių būnant gamtoje

Siekiant maksimalaus rezultato, priemones, galinčias padėti apsisaugoti nuo erkės įsisiurbimo, reikėtų derinti tarpusavyje. Nors jų nėra daug - apranga, budrumas, repelentai, skiepai, tačiau visos jos prieinamos ir naudojamos kartu žymiai sumažina tikimybę sulaukti nemalonios erkių pernešamos ligos diagnozės.

Apranga ir stebėjimas

Neabejoju, jog teko girdėti patarimų lankantis gamtoje dėvėti gerai kūną dengiančius drabužius. Kojines rekomenduojama sukišti į batus, o patys drabužiai turėtų būti šviesių spalvų - kad būtų galima greitai pastebėti ant jų ropojančią erkę. Bet svarbu nepamiršti, jog drabužiai patys savaime neapsaugo nuo erkių - jie tik prailgina laiką, per kurį erkė patenka ant kūno. Prie drabužių prikibusios erkės ropoja tol, kol suranda priėjimą prie nuogo kūno, tuomet perlipa ant jo ir toliau tęsia savo kelionę ieškodamos minkštesnės ir patogesnės vietos įsisiurbti. Tad drabužius būtina reguliariai apžiūrėti ir nurinkti ant jų prikibusias erkes. Taip pat, pasitaikius pirmai progai, reikėtų persirengti, mat erkės gali puikiai įsikurti drabužių siūlėse ar raukšlėse, likti nepastebėtos ir sulaukti tinkamo momento patekti ant kūno. 

Kūną ir plaukus reikėtų apsižiūrėti bent kas 20 minučių, o jeigu aplinkoje erkių išties daug - ir dažniau. 

Taip pat svarbu nepamiršti būnant gamtoje reguliariai apsižiūrėti kūną, ypatingai atviras jo vietas. Nederėtų pasikliauti ir savo jutimais - erkės, ypač mažesnės, dažniausiai ropoja nesukeldamos mums jokių pojūčių. Todėl stebėjimas ir nuolatinis apsižiūrėjimas būnant gamtoje labai svarbus nepaisant dėvimų drabužių, naudojamų repelentų ar kitų priemonių erkėms atbaidyti.

Repelentai

Tai pagalbinės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo erkių. Dažniausiai jie būna purškiami, tačiau mažesniems vaikams gali būti patogiau naudoti tepamus repelentus. 

Purškiami repelentai gali būti patogiai naudojami drabužiams ar kūnui išpurkšti, tačiau svarbu, kad aerozolis nepatektų į burną ar kvėpavimo takus - nepaisant to, kad ir kokia natūrali repeleto sudėtis, jis vis tiek neturėtų atsidurti ten, kur jam nėra skirta atsidurti.

Naudojant bet kurį pasirintą repelentą svarbu prisiminti, kad jis galioja tik tam tikrą laiko tarpą ir gali būti, kad prireiks jį panaudoti pakartotinai. Todėl svarbu įdėmiai skaityti ant repelento pateiktą naudojimo instrukciją. Nors repelentai ir gali padėti sumažinti erkių norą lipti ant jais išpurkšto ar patepto kūno, tačiau tai nėra 100 proc. apsauga, tad nuolatinis apsižiūrėjimas išlieka be galo svarbus. 

Skiepai nuo erkinio encefalito

Skiepai - veiksmingiausia profilaktikos priemonė, padedanti išvengti užsikrėtimo erkiniu encefalitu arba juo užsikrėtus sergama lengviau, mažesnė komplikacijų bei liekamųjų reiškinių tikimybė. Skiepytis galima pradėti bet kuriuo metų laiku, nes nepaisant to, kada buvo pradėta vakcinacijos schema, jos nauda visada viršija galimą žalą.  Skiepų veiksmingumas siekia net 98%.

Grįžau namo - ar tikrai neparsinešiau erkių?

Sugrįžus namo iš gamtos, visuomet rekomenduojama persirengti, atidžiai apsižiūrėti kūną, nusiprausti duše, išsišukuoti plaukus. Kadangi esant tinkamoms sąlygoms erkės gali gana ilgai išgyventi ir drabužiuose, juos rekomenduojama pakabinti sausoje, saulėtoje vietoje, dešimčiai minučių įdėti į aukštos temperatūros skalbinių džiovyklę arba išskalbti  aukštoje temperatūroje. 

Nepamirškime gyvūnų

Naminių gyvūnų kailis yra puiki vietelė, tinkama erkėms prisitvirtinti ir būti perneštoms ant žmonių. Todėl visada iš gamtos grįžusi naminį gyvūną reikia tinkamai apžiūrėti ar net iššukuoti.

Erkė jau įsisiurbė - svarbūs žingsniai

Jeigu aptikote įsisiurbusią erkę, ją reikėtų pašalinti kuo skubiau, mat taip sumažinama galimybė ligos sukėlėjams iš erkės patekti į žmogaus organizmą. Tačiau taip pat svarbu tai daryti tinkamai. Jokiu būdu negalima įsisiurbusios erkės tepti dezinfekantais, riebalais ar ją erzinti kitais būdais - kiekvienas erkei tenkantis dirgiklis gali suintensyvinti jos mitybą, kartu ir ligos sukėlėjų perdavimą į įkandimo vietą.

Tad ką daryti, jeigu pastebėjote įsisiurbusią erkę:

1. Nusiplaukite rankas ir pasiruoškite pincetą, su kuriuo šalinsite erkę (galima tam naudoti specialų erkių ištraukėją).

2. Suimkite erkę kuo arčiau odos, nesuspauskite jos kūno.

3. Traukite erkę aukštyn staigiu judesiu, neatlikdami jokių sukamųjų judesių (jeigu liko erkės galva, jos liesti nereikia, ji pasišalins natūraliai, o papildomi veiksmai įkandimo srityje didina infekcijos riziką).

4. Įkandimo vietą dezinfekuokite. 

5. Įsiminkite ar pasižymėkite įkandimo vietą ir laiką, tai svarbu, nes apie mėnesį laiko įkandimo vieta turėtų būti stebima dėl Laimo ligos požymių.

6. Jeigu įkandimo vietoje atsiranda į šonus besiplečiantis žiedas, kurio skersmuo didesnis negu 5 cm (Laimo ligos požymis) ar jaučiate gripo simptomus, karščiuojate, pykina, vemiate, atsiranda koordinacijos sąmonės sutrikimai (erkinio encefalito požymiai) - nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Kaip elgtis su ištraukta erke?

Ištauktą erkę rekomenduojama sunaikinti. Nereikėtų jos traiškyti pirštais, verčiau įdėti į alkoholį ar dezinfekantą, nuleisti unitaze, įsukti į gabalėlį lipnios juostos ar panaudoti hermetiškai užsidarantį maišelį. Svarbu, kad erkė nepatekų į laisvę žmogaus aplinkoje, nes kurį laiką pabuvusi soti ji vėl ieškos aukos. Nėra rekomendacijų erkę dėl pernešamų ligų ištirti laboratorijoje. Užsikrėtusi erkė nebūtinai perduoda ligą, todėl ir gydymas neskiriamas tol, kol nepradeda ryškėti ligos simptomai. O jeigu erkė neužsikrėtusi, vis tiek turime nuolatos išlikti budrūs, nes bet kada galime sutikti užsikrėtusią erkę, o ir išlieka galimybė, jog užsikrėtusios erkės įkandimas liko nepastebėtas.

Perskaitėte iki galo? Tikrai pasikartojote pagrindinę žinotiną informciją. Viskas, beliko mėgautis vasara!

Linkiu būti saugiems,

Raimonda