Dezodorantai ir antiperspirantai besilaukiančioms bei žindančioms moterims

Straipsnio autorė - Raimonda Valaikaitė (gydytoja, Naturoti įkūrėja)

2023 gegužės 3 d.

Dar būdamas įsčiose ir besivystydamas vaisius gali būti veikiamas cheminių medžiagų, kurios per placentą patenka į vaisiaus vandenis ir jo kraujotaką. Priklausomai nuo medžiagų poveikio, kai kurios jų gali veikti itin neigiamai, sutrikdyti tinkamą vystymąsi, sukelti negrįžtamus pažeidimus. Naujagimystės periodu mažylis taip pat dar neturi susiformavusių apsauginių sistemų, kurios galėtų jį saugoti nuo žalingo išorės poveikio. Todėl nors ir jautrusis vystymosi periodas gimdoje jau praėjęs, kūdikių organizmas vis tiek išlieka trapus bei gana lengvai paveikiamas išorės veiksnių.

Kad galėtume nors apytiksliai įsivaizduoti, su kokiomis rizikingomis cheminių medžiagų grupėmis susiduria besilaukiančios moterys, galime atkreipti dėmesį į Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktą tyrimą (2003-2004 m.), kurio metu tirtos 268 besilaukiančios moterys. Tyrimo išvados neturėjo mums jokių gerų žinių, mat 99–100 % nėščių moterų organizmuose buvo aptinkama tokių medžiagų, kaip polichlorinti bifenilai, chloro organiniai pesticidai, perfluoralkilintos medžiagos, fenoliai, PBDE, ftalatai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir įvairūs perchloratai. Kadangi šių medžiagų patekimo keliai į organizmą nebuvo tiriami, negalime pasakyti, iš kur jos atkeliavo, tačiau tikrai galime įtarti, kad kūno priežiūros priemonės buvo vienas iš dažnesnių kelių.

Galbūt kitame straipsnyje panagrinėsime visas šias medžiagas ir jų poveikį motinai bei vaisiui, tačiau šiame pasilikime prie dezodorantų temos. Tad kokias gi medžiagas, nedraugiškas žmogaus organizmui, galime aptikti dezodorantuose ir antiperspirantuose?

Į ką atkreipti dėmesį renkantis dezodorantų sudėtį?

Šis paprastas klausimas gali būti tikrai sudėtingas. Gamintojai į priemonių sudėtį deda pačių įvairiausių medžiagų, neretai jų visų pavadinimų netgi nesužinosime. Tačiau vis tiek galime išskirti tam tikras chemines medžiagas ar jų grupes, kurios dažniausiai naudojamos kūno priežiūros priemonėse, įskaitant dezodorantus ir antiperspirantus. 

Dažniausiai naudojamos neigiamą poveikį galinčios turėti medžiagos:

< Parabenai - endokrininę sistemą ardančios medžiagos, kurios savo veikimo mechanizmu imituoja hormonus estrogenus, įsiterpia į organizmo reakcijas ir jas iškreipia. Parabenai naudojami kaip konservantai daugelyje maisto produktų, vaistų, kūno priežiūros bei kosmetikos priemonių, taip pat ir dezodorantuose bei antiperspirantuose. Parabenai turi savybę kauptis žmogaus organizme, todėl jų poveikis gali pasireikšti tik po daugybės metų.

Be kita ko, parabenai gali sukelti alergines reakcijas ar kontaktinį dermatitą. Tiriant peles buvo pastebėta, kad net ir mažos propilparabeno dozės gali sumažinti nėštumo hormonų sukuriamą apsaugą nuo krūties vėžio. O viena iš platesnių studijų, atlikta Valensijoje (Ispanija), pademonstravo, jog parabenų aptinkama motinos piene. Gera žinia ta, kad jų kiekis tyrimo metu neviršijo naujagimiams per parą suvartoti leistinos parabenų dozės, nustatytos Europos maisto saugos tarnybos. Tačiau parabenų šaltinių aplinkoje gali būti ne vienas, todėl negalime žinoti, kiek gi viso parabenų vaikas ,,susirenka" iš aplinkos, Būtent dėl šios priežasties verta pamąstyti - jeigu galime išvengti bent vieno nereikalingo parabenų šaltinio mažylio aplikoje, kodėl gi to nepadarius?

< Propileno glikolis - medžiaga, neleidžianti priemonėms išdžiūti. Ji į organizmą patekti gali per odą, tačiau yra greitai suskylanti ir ją labai sunku aptikti. Tyrimai parodė, kad naudojama kasdien ši medžiaga gali sukelti odos sudirgimą. Pramonėje dar naudojama kaip maisto priedas, taip pat teršia aplinką (orą, vandenį, gruntą). Nors panašu, kad tai nėra labai pikta ir daug žalos žmogaus organizmui daranti medžiaga (šių dienų mokslo žiniomis), bet mokslinės informacijos apie poveikį sveikatai trūksta.

< TEA (Triethanolamine) ir DEA (diethanolamine) - yra hormoninę sistemą ardančios medžiagos. Dar 1997 metais Amerikos Toksikologijos programoje buvo aptikta, kad pakartotinos DEA aplikacijos ant odos gali sukelti kepenų ar inkstų pažeidimus. TEA gali sukelti kontaktinį dermatitą. 

< Aliuminis - aptinkamas ne tik žmogaus pagamintuose produktuose, bet ir mūsų aplinkoje, todėl bendrą aliuminio kiekį, patenkantį į žmogaus organizmą, sudėtinga apskaičiuoti, o taip pat ir susekti jo patekimo kelius. Naudojamas vietiškai gali dirginti odą. Turi organizme besikaupiantį neurotoksinį poveikį. Pasaulio sveikatos organizacija aliuminį susiejo su Alzheimerio ligos atsiradimu. Atliekant tyrimus su žiurkėmis, stebėtas neigiamas aliuminio poveikis besivystančiam vaisiui.

< Triklosanas - žinomas dėl savo antimikrobinių savybių - mažomis dozėmis jis stabdo bakterijų dauginimąsi, o didesnėmis - jas nužudo.  Triklosanas yra aktyvus prieš platų spektrą gramneigiamų ir gramteigiamų bakterijų. Jis gali būti absorbuojamas per odą, o atliekant tyrimus su gyvūnais pastebėta, kad pažeidžia kepenis. 

< Dažančios medžiagos - priklausomai nuo to, kokios medžiagos naudojamos konkrečiame gaminyje, jos gali sukelti kontaktinį dermatitą, o kai kurios jų yra žinomos kaip kancerogenai. 

< Kvapai - neretai išgaunami ftalatų dėka, o pastarieji siejami su sumažėjusiu vaisingumu bei reprodukciniais defektais  Daug žalos ftalatai gali padaryti ir gimdoje besivystančiam vaisiui. Jeigu įdomu, kokia situacija su ftalatais kosmetikoje Europos rinkoje, tuomet kviečiu paskaityti šį tyrimą.

< Quaternium - yra dažnai kontaktinį dermatitą sukelianti medžiaga ir manoma, kad net 5 proc. žmonių populiacijos yra itin alergiški šiai medžiagai, kuri gali išprovokuoti į astmą panašių simptomų atsiradimą ir sunkias kvėpavimo sistemos komplikacijas.

Kaip jau minėjau anksčiau, šių medžiagų sąrašą galima papildyti dar ne vienu pavadinimu, tačiau visų jų apžvelgti viename straipsnyje neįmanoma, todėl apsistosime ties šiomis. Jeigu manote, kad sąrašas galėtų būti papildytas kokia nors konkrečia ir dažnai naudojama medžiaga - parašykite info@naturoti.lt. Taip pat kviečiu patikrinti produkto sudėtį internetiniuose tinklapiuose (pvz.: Amerikoje įkurtame Aplinkos darbo grupės tinklapyje https://www.ewg.org/skindeep/) ar naudojant programėles telefone (Think Dirty, INCI Beauty ar kt.).

Medžiagų patekimo į vaiko organizmą keliai

Tam, kad mamos naudojamos ar aplinkoje esančios cheminės medžiagos turėtų poveikį vaiko organizmui, pirmiausia turi į jį patekti. Patekimo keliai dažniausiai yra šie:

- iš motinos organizmo vaisiaus vystymosi metu;

- tiesiai į naujagimio/kūdikio/vaiko organizmą per odą, virškinimo traktą ar kvėpavimo takus.

Žemiau pamėginau įvesti šiek tiek struktūros ir aptarti kiekvieną galimą kenksmingų medžiagų iš dezodorantų patekimo į mažylio organizmą kelią. Išskyriau keturias potemes, kurias aptarsime plačiau:

- būsimos mamos organizme besikaupiančios medžiagos;

- nėštumo metu iš motinos organizmo patenkančios medžiagos;

- su mamos pienu kūdikiui/vaikui tenkančios medžiagos;

- per kvėpavimo takus į kūdikio organizmą patenkančios medžiagos.

Kaip jau minėjau, kiekvieną šių potemių aptarsime atskirai tam, kad viskas būtų kiek įmanoma aiškiau ir kiekvienas, besirūpinantis kūdikiu ar vaiku, galėtų pasiimti tą informaciją, kuri yra maksimaliai pritaikyta jo/s aplinkybėms.

Būsimos mamos organizme besikaupiančios medžiagos 

Pirmas ir antras keliai šiek tiek persidengia, tačiau čia turiu omenyje tas medžiagas, kurios yra linkusios kauptis moters organizme. Neigiamas jų poveikis gali pasireikšti ne tuoj pat, tačiau praėjus kuriam laikui (sukaupus pakankamai medžiagos, nusilpus organizmui). Tai svarbu tiek pačios būsimos mamos sveikatai, tiek tam, kiek tų sukauptų medžiagų ji perduos savo mažyliui nėštumo metu. Todėl net ir negalvojant artimiausiu metu susilaukti atžalų, jau gali būti svarbu domėtis ir teisingų pasirinkimų dėka saugoti savo organizmą nuo to, kas gali turėti ilgalaikes neigiamas pasekmes pačios moters ir jos būsimų vaikų sveikatai. 

Nėštumo metu iš motinos organizmo patenkančios medžiagos 

Nėštumas yra be galo jautrus laikotarpis, todėl labai gaila, kad pramonės atstovai jo nevertina tiek, kiek turėtų ir ne visos, net ir besilaukiančioms skirtos kūno priežiūros priemonės, yra saugios. Epidemiologiniai tyrimai ne taip seniai pradėjo sieti aplinkoje esančių cheminių medžiagų poveikį nėščiąjai ir jos vaisiui su mažesniu vaiko gimimo svoriu, placentos svoriu ir nėštumo komplikacijomis. Manoma, kad didelis steroidinių hormonų receptorių tankis  placentoje daro ją ypač pažeidžiamą endokrininės sistemos sutrikimų, įskaitant tuos, kuriuos gali sukelti į moters organizmą patenkančios endokrininę sistemą ardančios medžiagos.

Štai viename epidemiologiniame tyrime buvo nustatytas teigiamas ryšys tarp didesnio placentos svorio ir parabenų kiekio motinos organizme. Šie rezultatai patvirtino ir anksčiau atliktų tyrimų rezultatus. Kol kas neaišku, kokią klinikinę reikšmę turi šie radiniai, bet daug klausimų kyla galvojant - jeigu organizmui svetimos medžiagos gali veikti placentą, tai galbūt gali veikt ir vaisių?

Vienas įdomus, 2016 metais publikuotas tyrimas, nustatė, kad įgimtą širdies ydą turinčių kūdikių motinų plaukuose aliuminio koncentracija buvo didesnė, negu kontrolinės grupės. Kokiais keliais aliuminis pateko į motinų organizmą tyrimas neatskleidžia, bet galbūt aliuminio turintys antiperspirantai galėjo būti vienas iš šios medžiagos šaltinių?

Nors aiškius rezultatus komunikuojančių ir rekomendacijoms gaires nustatančių tyrimų dar labai trūksta, bet ir tokios nedidelės abejonių užuomazgos ragina verčiau pasisaugoti, negu ateityje turėti reikalų su neatsakingų ar mažai informuotų sprendimų pasekmėmis. 

Su mamos pienu kūdikiui tenkančios medžiagos 

Mamos pienas yra pats geriausias gamtos sukurtas maistas kiekvienam mažyliui. Jame gausu baltymų, riebalų, antikūnių, vitaminų, mikroelementų, hormonų, augimo faktorių ir kitų kūdikiui reikalingų medžiagų. Deja, nepaisant viso gėrio, mokslas jau įrodė, kad motinos piene galima aptikti ir nenatūraliai jame atsirandančių bei jį teršiančių medžiagų - bisfenolių, PFAS, degumą mažinančių medžiagų, ftalatų, sunkiųjų metalų. Jų patekimo į pieną keliai įvairūs ir praktiškai neįmanoma pasakyti, kuriuo keliu kuri medžiaga pateko į motinos organizmą, o vėliau ir į pieną, tačiau išsikelkime hipotezę, kad kasdien naudojami dezodorantai yra vienas iš svarbesnių į organizmą patenkančių cheminių medžiagų šaltinių. Tuomet kokios medžiagos yra pavojingiausios?

< Parabenai -  viena iš platesnių studijų, atlikta Valensijoje (Ispanija) pademonstravo, jog motinos piene parabenų aptinkama, nors jų kiekis ir neviršija naujagimiams suvartoti leistinos parabenų dozės per parą (nustatyta Europos maisto saugos tarnybos).  

< Aliuminis - nedidelio tyrimo duomenys rodo, kad žindyvėms vartojant antiperspirantus su aliuminiu, piene aliuminio kiekis nepadidėja. Tačiau norint patvirtinti šias išvadas, būtina atlikti papildomus tyrimus su didesne grupe. 

< Triklosanas - randasi tyrimų, kurie nustatė, kad kūdikių, gaunančių triklosano kartu su motinos pienu, išmatų mikrobiomo bakterijų įvairovė skyrėsi, palyginti su jų bendraamžiais, gaunančiais pieną be tyrimais nustatomo triklosano. Šis atradimas reiškia, kad egzogeninės cheminės medžiagos turi įtakos mikrobiomų įvairovei, tačiau klinikinė reikšmė dar nėra iki galo žinoma. 

< Ftalatai - įrodyta, kad DEHP (diethylhexyl phthalate) turi endokrininę sistemą ardantį poveikį, kenkia graužikų vystymuisi ir reprodukcinėms sistemoms, ypač prenataliniame ir perinataliniame perioduose. Jungtinio tyrimo tarp Suomijos ir Danijos mokslininkų metu buvo nustatyta, kad yra nuo dozės priklausomas ryšys tarp naujagimio organizme aptinkamų ftalatų monoesterių, gaunamų su motinos pienu, ir reprodukcinių hormonų lygio 3 mėnesių amžiaus mažylių organizmuose. Žinoma, gali būti, kad šie kūdikiai dar būdami gimdoje iš motinos jau gavo tam tikras dozes ftalatų, neigiamai paveikusių jų lytinę sistemą. Prenatalinis ftalatų poveikis galimai susijęs su neigiamu poveikiu nervų sistemos vystymuisi, įskaitant mažesnį IQ, vėliau pasireiškiančias dėmesio ir hiperaktyvumo bei socializacijos problemas.

Nepaisant to, kad motinos piene gali būti aptinkama cheminių medžiagų iš aplinkos, Pasaulio sveikatos organizacija ir Amerikos pediatrų organizacija vis tiek ragina žindyti kūdikius, nes gaunama nauda kūdikio sveikatai yra nepalyginamai didesnė už galimą žalą.  

Per kvėpavimo takus ir odą kūdikiui tenkančios cheminės medžiagos

Purškiami dezodorantai ir antipersirantai gali kelti dvigubą pavojų vaikui, nes jie ne tik odą padengia medžiagomis, iš kurių patys yra sudaryti, tačiau tos medžiagos purškimo metu gali gana plačiai pasklisti aplinkoje. Tokiu būdu cheminės medžiagos gali būti įkvepiamos tiesiogiai, nukeliauti į kvėpavimo takus, ten kontaktuoti su gleivine ar per ją patekti į kraują. Toks kelias yra moksliškai paaiškinamas ir logiškas, tačiau tas pats mokslas dar nėra iki galo išsiaiškinęs konkretaus veikimo mechanizmo ir negali mums atsakyti, kokios medžiagos pasilieka kvėpavimo takuose, o kurios patenka į kraują, kokiais kiekiais ir kokį poveikį gali sukelti. 

Purškiamuose dezodorantuose be anksčiau straipsnyje minėtų medžiagų aptinkama ir lakiųjų organinių junginių. Šie junginiai gali pažeisti vaikų nervų sistemą, dirginti akis ar kvėpavimo takus, sukelti galvos skausmą, neigiamai veikti kepenis ir inkstus. Įdomus, nors ir nedidelis, JAV atliktas tyrimas parodė, kad motinos piene aptinkamų lakiųjų organinių junginių kiekis yra mažesnis, negu gyvenamųjų patalpų ore. Tyrimo metu tyrėjai iš Johnso Hopkinso universiteto išmatavo lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekį trijų žindančių moterų piene bei jų gyvenamojoje aplinkoje. Buvo nustatyta, kad žindomam kūdikiui ore sklindančių teršalų cheminis poveikis yra nuo 25 iki 135 kartų didesnis nei geriant motinos pieną. Taigi šio tyrimo išvada būtų maždaug tokia - nors motinos pienas ir yra vienas iš teršalų šaltinių, tačiau svarbu visa aplinka, kurią kuriame savo vaikams - nuo jų pasaulio gimdoje iki aplinkos oro jiems gimus. 

Atsargumo priemonės

Dabar aptarkime, kokios veiksmingos priemonės padeda sumažinti vaisiaus ar žindomo kūdikio ekspoziciją kenksmingoms medžiagoms iš dezodorantų ir antiperspirantų. Nors kiekvienas žingsnis yra svarbus, vis tik geriausią rezultatą galima pasiekti juos kombinuojant:

- reprodukcinio amžiaus moterims nenaudoti priemonių su galimai kenksmingomis medžiagomis, linkusiomis kauptis organizme;

- besilaukiant ir žindant rinktis tik saugios sudėties dezodorantus;

- kai nėra būtinybės - nenaudoti jokio dezodoranto ar antipersipranto;

- žindant nenaudoti purškiamų dezodorantų, nes nemaža dalis aerozolinių dalelių pasklinda aplink ir gali patekti ant krūties ar paties kūdikio;

- vengti dezodoranto ar antiperspiranto patekimo ant krūties ar kitos kūno vietos, su kuria kūdikis gali turėti kontaktą;

- priemonę tepti būnant atokiau nuo kūdikio, leisti jai tinkamai nudžiūti;

- rinktis priemonę be kvapų, galinčių erzinti kūdikio kvėpavimo takus.

Tikiuosi, kad šiame straipsnyje radote pakankamai informacijos, padedančios apsispręsti ne tik daugiau dėmesio kreipti į dezodorantų sudėtį, bet ir žinoti, kaip tinkamai pasirinkti. Na, o jeigu pasirinkimams reikalinga pagalba - kviečiu paskaityti sekantį straipsnį, kuriame apžvelgiu konkrečių dezodorantų sudėtis (Dezodorantai besilaukiančioms bei žindančioms mamoms: produktų apžvalga).

Kvepėkime sveikata,

Raimonda